- čiupt
- čiùpt išt. Čiùpt nuo stãlo pei̇̃lį.
.
.
čiupt — čiùpt interj. 1. kapt, capt (sučiupimui, sugriebimui nusakyti): Čiùpt nuo stalo peilį ir nusinešė Ėr. Jis jį tikt čiùpt ir nutvėrė K. Pavasarinis šunukas čiùpt vištą, kaip prieis Pj. Laumė jį tik čiùpt ir parsinešė namon Žvr. Čiùpt vaikinui … Dictionary of the Lithuanian Language
čiūpt — interj. smarkiam sugriebimui nusakyti: Čiūpt, kadgi čiups už pasmakrės smaugt Grž. Čiūpt už plaukų, drykst ant žemės Grž. Čiūpt ir nutvėrė už kupros prisiginęs Vvr … Dictionary of the Lithuanian Language
čiūpt — išt. Senẽlė čiūpt pãgalį ir šmàkšt į krósnį … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
aplupinėti — K iter. dem. aplupti. 1. Sut po truputį aplupti žievę. 2. aplaupyti: Aplupinėtos bandukės – vienas čiupt, kitas čiupt – aplaužė, apčiūpojo Lp. 3. refl. apiplikti, apiplyšti, apdriksti: Namai purvini, suodini, apsilupinėję V.Myk Put. Važiavo sena … Dictionary of the Lithuanian Language
drop — ×drop interj. = drup: Neilgai trukus, čiupt čiupt į kudlas, drop dulkytis kaip gaidžiai TP1881,42 … Dictionary of the Lithuanian Language
lupt — lùpt interj. 1. kartojant nusakomas mušimas: Gaidys su sparnais lupt, lupt, aple vištas vaikščiodamas J. 2. kartojant nusakomas ėjimas: O kaip greitai eina vaikelis – lùpt, lùpt Krš. 3. kartojant nusakomas ėdimas su garsu: Kiaulė lùpt lùpt… … Dictionary of the Lithuanian Language
vesti — vèsti, vẽda, vẽdė KBII162; SD1194, SD291,399, B506, H, H176, R, MŽ, D.Pošk, Sut, N, M 1. tr. K, Š, DŽ, NdŽ, KŽ padėti eiti prilaikant: Paėmė aną jau po rankos vèsti ten Trk. Do tik až rankos vẽda vaiką (mažas dar) Klt. Dukrytė pati jau… … Dictionary of the Lithuanian Language
klupt — klùpt išt. Àš tik klùpt, ji̇̀s manè čiùpt! … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
am — 1 am interj., am̃ 1. šuns lojimo garsui nusakyti: Lodamas šuva amsi am am am! Kp. Šuo loja am̃ am̃ am̃! Gs. Nei am nepasakęs (nė žodžio netaręs), išėjo Vb. 2. čiupt, kapt (stvėrimui dantimis pažymėti): Čiučė am (kanda) Kp. Am̃ cukrų ir prarijo Š … Dictionary of the Lithuanian Language
atsklęsti — atsklę̃sti, atskleñdžia (àtsklendžia), àtsklendė 1. intr. S.Dauk, DŽ1 nemosuojant sparnais, atskristi, sklendžiant priartėti: Àtsklendė pažeme vanagas ir pagavo vištą Gr. Tuo tarpu vanagas greitai àtsklendė, cyruliui čiupt už uodigą, trumpai … Dictionary of the Lithuanian Language